1.1. Viešoji įstaiga „Dabar“ (toliau – Įstaiga) tai pelno nesiekiantis, ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi šiais įstatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

1.2. Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.

1.3. Įstaigos veiklos laikotarpis – neribotas.

1.4. Įstaigos pavadinimas – Viešoji įstaiga „Dabar“.

1.5. Įstaigos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

1.6. Įstaiga neatsako pagal Įstaigos dalininkų prievoles, o pastarieji neatsako pagal Įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

2.1. Pagrindiniai Įstaigos veiklos tikslai:

2.1.1. teikti paramą bei kitokią pagalbą juridiniams bei fiziniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, neįgaliųjų integracijos ir rėmimo, aplinkos apsaugos bei kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse, remti kitus visuomenei reikšmingus projektus ir programas.

2.2. Įstaiga įgyvendindama savo tikslus gali:

2.2.1. rengti ir vykdyti įvairias programas bei projektus, juose dalyvauti bei juos remti;

2.2.2. organizuoti renginius, socialines akcijas ir kitas pilietines iniciatyvas;

2.2.3. skleisti informaciją, organizuoti paskaitas, mokymus ir užsiimti kita švietėjiška veikla;

2.2.4. teikti paramą ir labdarą Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka asmenims, turintiems teisę gauti paramą ir/arba labdarą;

2.2.5. kaupti informaciją ir literatūrą;

2.2.6. bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio valstybių valstybinėmis įstaigomis, institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitais asmenimis;

2.2.7. vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, kurios pajamos būtų skirtos Įstaigos tikslams įgyvendinti;

2.2.8. užsiimti bet kokia kita veikla, kuri skirta Įstaigos tikslams įgyvendinti arba padeda juos įgyvendinti.

2.3. Įstaigos veiklos rūšys:

2.3.1. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla;

2.3.2. socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla;

2.3.3. kultūrinis švietimas;

2.3.4. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas;

2.3.5. įvairi leidyba;

2.3.6. įvairūs mokslo tiriamieji ir taikomieji darbai;

2.3.7. sveikatos priežiūra ir socialinis darbas;

2.3.8. įvairių renginių organizavimas;

2.3.9. kitų, niekur kitur nepriskirtų, paslaugų veikla.

2.4. Įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais.

2.5. Įstaiga gali gauti paramą.

3.1. Įstaigos dalininkų teisės nesiskiria nuo nurodytų Viešųjų įstaigų įstatyme.

3.2. Įstaigos dalininkai privalo laikytis Įstaigos įstatų ir kitų Įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

3.3. Įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Įstaigai įnašą ir turi Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos šių įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo gali tapti nauju dalininku, jį priėmus dalininku arba jam įgijus (paveldėjus, nupirkus ar kitais būdais įgijus) dalininko teises.

3.4. Asmuo priimamas dalininku tokia tvarka:

3.4.1. pageidaujantis tapti dalininku asmuo pateikia Įstaigos vadovui rašytinį prašymą juo tapti. Asmens prašyme turi būti nurodyti duomenys apie jį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, registras kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, kodas, buveinė, atstovo pareigos, vardas ir pavardė), išreikštas pritarimas Įstaigos veiklos tikslams ir nurodytas asmens numatomas įnašas į Įstaigos kapitalą, šio įnašo dydis (kai numatomas įnašas – pinigai) ar vertė (kai numatomas įnašas – materialusis ar nematerialusis turtas) (eurais) ir įnašo perdavimo Įstaigai terminas;

3.4.2. asmuo dalininku priimamas Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu ne mažesne kaip 2/3 visuotiniame dalininkų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma.;

3.4.3. visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti dalininką, pageidavęs dalininku tapti asmuo juo tampa, perdavęs Įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.

3.5. Dalininko teises įgijęs asmuo dalininku tampa tokia tvarka:

3.5.1. apie tai, kad įgijo dalininko teises, raštu praneša Įstaigos vadovui ir kartu pateikia jam dalininko teisių įgijimą liudijantį dokumentą ar jo išrašą. Pranešime turi būti nurodyta: dalininkas, kurio turėtas dalininko teises asmuo įgijo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, kodas); asmuo, įgijęs dalininko teises (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ar adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, registras kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, kodas, buveinė, atstovo vardas, pavardė, atstovo pareigos, vardas ir pavardė); dalininko teisių įgijimo data;

3.5.2. dalininku tapusio asmens įnašo į dalininkų kapitalą vertė atitinka dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų vertę.

3.6. Pašalinti dalininką galima, jei dalininkas veikia prieš Įstaigos interesus bei nesilaiko Įstaigos įstatų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių Įstaigos veiklą.

3.7. Dalininkas gali bet kada išstoti iš Įstaigos, apie tai prieš 30 (trisdešimt) dienų raštu pranešęs Įstaigos valdybai, pasitraukiančiajam dalininkui jo dalininko įnašas(-ai) negrąžinamas.

4.1. Dalininkas turi teisę perleisti kitiems asmenims dalininko teises šiuose įstatuose nurodyta tvarka, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė.

4.2. Dalininkas gali perleisti dalį ar visas jam priklausančias dalininko teises sudarydamas teisės aktuose numatytos formos bei teisės aktų nedraudžiamus sandorius.

4.3. Dalininkas gali perleisti dalininko teises kitiems asmenims (ne dalininkams) tik gavęs kitų dalininkų atsisakymus dėl pirmenybės teisės įsigyti dalininko ketinamas perleisti teises.

4.4. Įstaigos dalininkas privalo raštu pranešti Įstaigos vadovui apie ketinimą perleisti savo dalininko teises kitiems asmenims. Įstaigos vadovas privalo visiems dalininkams pranešti apie dalininko ketinimą perleisti savo dalininko teises kitiems asmenims ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo dalininko pranešimo gavimo. Dalininkai turi duoti sutikimą, atsisakymą pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti dalininko ketinamas perleisti teises arba motyvuotą atsisakymą duoti sutikimą dėl tokio dalininko teisių perleidimo per 30 (trisdešimt) dienų nuo Įstaigos pranešimo gavimo dienos.

4.5. Įstaigos dalininkas, įgijęs dalininko teises iš kito Įstaigos dalininko, taip pat kitas asmuo, įgijęs dalininko teises, apie tai raštu praneša Įstaigai. Pranešime turi būti nurodytas Įstaigos dalininko teises pardavęs ar kitaip perleidęs dalininkas ir perleidžiamas dalininko teises įgijęs dalininkas ar kitas dalininko teises įgijęs asmuo, taip pat dalininko teisių įgijimo data. Kartu su pranešimu pateikiamas ir dalininko teisių įgijimą liudijantis dokumentas ar jo išrašas.

5.1. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialus ir nematerialus turtas. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi Įstaigos dokumentuose, o dalininkams išduodamas jų įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Už įstaigos dalininkų registravimą atsako Įstaigos vadovas.

6.1. Įstaigos organai yra:

6.1.1. Visuotinis dalininkų susirinkimas (toliau – Dalininkų susirinkimas);

6.1.2. kolegialus valdymo organas – valdyba;

6.1.3. vienasmenis valdymo organas – Įstaigos vadovas (direktorius).

7.1. Aukščiausias Įstaigos organas yra Dalininkų susirinkimas. Jei Įstaigos dalininkas yra vienas asmuo jo raštiški sprendimai prilygsta Dalininkų susirinkimo sprendimams. Dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo bei sprendimų priėmimo tvarka nesiskiria nuo Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytos, išskyrus, jeigu kitaip nustato šie įstatai.

7.2. Be Viešųjų įstaigų įstatyme numatytos kompetencijos, Dalininkų susirinkimas taip pat turi išimtinę teisę:

7.2.1. priimti sprendimą dėl naujų Įstaigos dalininkų priėmimo;

7.2.2. priimti sprendimus dėl dalininkų pašalinimo iš Įstaigos;

7.2.3. priimti sprendimą dėl Įstaigos tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;

7.2.4. priimti sprendimus dėl ilgalaikio Įstaigos turto perleidimo tretiesiems asmenims;

7.2.5. priimti sprendimus dėl Įstaigos filialų steigimo ir likvidavimo;

7.2.6. spręsti kitus teisės aktuose ir šiuose įstatuose numatytus visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu tai nepriskirta kitų Įstaigos organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

7.3. Dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Įstaigos dalininkai. Vienas dalininkas Dalininkų susirinkime turi vieną balsą.

7.4. Įstaigos valdybos nariai ir Įstaigos vadovas, jeigu jie nėra Įstaigos dalininkai, gali dalyvauti Dalininkų susirinkime be balso teisės.

7.5. Dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 balsų Dalininkų susirinkime turinčių Įstaigos dalininkų. Dalininkų susirinkimo sprendimas, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau Įstaigos dalininkų balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra, jie laikomi balsuojant nedalyvavusiais asmenimis). Įstatų 7.2.1 – 7.2.5 punktuose nurodytiems Dalininkų susirinkimo sprendimams priimti, o taip pat, kai taip nurodo Viešųjų įstaigų įstatymas, reikia ne mažiau kaip 2/3 Įstaigos dalininkų balsų.

7.6. Eilinis Dalininkų susirinkimai šaukiamas kartą per metus, o neeiliniai – esant būtinumui. Dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi valdyba, Įstaigos vadovas ir Įstaigos dalininkas(-ai). Dalininkai ir valdybos nariai iniciatyvos teisę įgyvendina pateikdami vadovui prašymą sušaukti neeilinį Dalininkų susirinkimą, kuriame privalo būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys, siūlomi svarstyti klausimai, jų sprendimų projektai ir kita informacija, reikalinga tokių klausimų svarstymui, pasiūlymas dėl susirinkimo vietos ir laiko. Dalininkų susirinkimas turi įvykti per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo prašymo inicijuoti susirinkimą gavimo dienos. Jeigu dalininkų susirinkime nėra kvorumo, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus
neįvykusio dalininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Pakartotinis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 5 (penkių) dienų ir ne vėliau kaip po 21 (dvidešimt vienos) dienos nuo neįvykusio visuotinio dalininkų susirinkimo dienos įstatų 7.6 punkte nustatyta tvarka. Apie pakartotinį susirinkimą dalininkams pranešama šių įstatų 7.6 punkte nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas.

7.7. Dalininkų susirinkimą šaukia ir organizuoja Įstaigos vadovas, išskyrus šiuose įstatuose numatytą atvejį, kai minėtas vadovo pareigas turi atlikti valdybos pirmininkas. Apie susirinkimo datą, vietą, svarstomus klausimus Įstaigos dalininkai informuojami raštu ne vėliau kaip prieš 21 (dvidešimt vieną) kalendorinę dieną iki susirinkimo datos. Termino galima nesilaikyti, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai.

7.8. Dalininkų susirinkimai protokoluojami. Protokolą pasirašo dalininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas nerašomas, jei visi dalininkai pasirašo sprendimą arba yra vienas dalininkas.

8.1. Valdyba yra kolegialus Įstaigos valdymo organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas. Valdybą sudaro 3 (trys) nariai, išrinkti 3 (trijų) metų kadencijai.

8.2. Valdybos narius renka ir atšaukia dalininkų susirinkimas. Valdybos nariai pradeda eiti savo pareigas pasibaigus visuotiniam dalininkų susirinkimui, kuriame jie buvo išrinkti (paskirti). Valdybos narių ir valdybos primininko kadencijų skaičius neribojamas.

8.3. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdybos primininkas renkamas paprasta valdybos narių balsų dauguma. Valdybos pirmininkas pradeda eiti savo pareigas pasibaigus valdybos pirmininką išrinkusiam valdybos posėdžiui.

8.4. Valdybos narys (pirmininkas) gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, įspėdamas apie tai valdybą raštu ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus valdybos kadencijai.

8.5. Valdybos kompetencija:

8.5.1. nustatyti Įstaigos struktūrą, Įstaigos darbuotojų pareigybes bei jų atlyginimus;

8.5.2. nustatyti Įstaigos veiklos strategiją bei pagrindines veiklos kryptis;

8.5.3. skirstyti lėšas labdarai ir paramai; Įstaigos valdyba taip pat gali įgalioti Įstaigos direktorių skirstyti lėšas paramai valdybos nustatytose ribose;

8.5.4. tvirtinti turtinių įnašų įvertinimą;

8.5.5. analizuoti Įstaigos veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis;

8.5.6. spręsti kitus teisės aktuose valdybos kompetencijai ar Dalininkų susirinkimo priskirtus klausimus.

8.6. Valdyba sprendimus priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Valdybos nariai turi lygias balso teises. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos nariai posėdžiuose privalo balsuoti ir negali susilaikyti nuo balsavimo, išskyrus tuos atvejus, kai valdybos nario balsavimas reikštų interesų konfliktą.

8.7. Valdybos posėdžių šaukimo ir organizavimo tvarką nustato valdybos darbo reglamentas, kurį tvirtina valdyba.

8.8. Už veiklą Įstaigos valdyboje valdybos nariams gali būti mokamas atlyginimas. Visuotinis dalininkų susirinkimas nustato valdybos narių atlyginimo dydį ir jų darbo sąlygas.

9.1. Įstaigos vadovas (direktorius) yra vienasmenis Įstaigos valdymo organas.

9.2. Įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo visuotinio dalininkų susirinkimo, paskyrusio direktorių, pabaigos, jeigu direktoriaus darbo sutartyje nėra nustatyta vėlesnė data. Darbo sutartį su direktoriumi pasirašo dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

9.3. Įstaigos vadovas turi teisę atsistatydinti iš direktoriaus pareigų apie tai informavęs valdybą raštu prieš 14 kalendorinių dienų. Tokiu atveju Įstaigos valdybos primininkas turi nedelsiant sušaukti neeilinį dalininkų susirinkimą, kuriame būtų paskirtas naujas Įstaigos vadovas.

9.4. Įstaigos vadovas organizuoja Įstaigos veiklą, vadovauja įstaigai, veikia Įstaigos vardu. Įstaigos vadovas dirba vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, Įstaigos įstatais, dalininkų susirinkimo ir valdybos sprendimais.

9.5. Nukrypti nuo Įstaigos valdybos sprendimų, jais patvirtintų strategijų, planų, struktūrų ir sąmatų Įstaigos vadovui leidžiama tik turint išankstinį rašytinį valdybos sutikimą.

10.1. Įstaigos vadovas šių įstatų ir įstatymų numatytais terminais turi parengti ir pateikti valdybai, kuri patvirtinusi pateikia eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų Įstaigos metinį pranešimą (veiklos ataskaitą) ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikiama auditoriaus išvada, jeigu auditas atliktas.

10.2. Įstaiga privalo įstatymuose nustatytu periodiškumu atlikti auditą. Įstaigos auditas atliekamas, kai Dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę ar atestuotą auditorių.

10.3. Įstaigos vadovas ar (ir) valdyba privalo pateikti auditoriui jo reikalaujamus ir auditui atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją bei sudaryti sąlygas auditui atlikti.

10.4. Apmokėjimo už audito paslaugas sąlygas nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.

10.5. Įstaigos veiklos ataskaita yra vieša. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gali susipažinti su ja Įstaigos interneto svetainėje, jeigu įstaiga ją turi arba buveinėje, pateikdamas prašymą.

10.6. Informacija, kuri pateikiama visuomenei apie Įstaigos veiklą, nustato visuotinis Dalininkų susirinkimas. O už jos pateikimą yra atsakingas Įstaigos vadovas.

11.1. Įstaiga turi teisę steigti filialus ir atstovybes.

11.2. Sprendimą dėl Įstaigos filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo, nuostatų tvirtinimo bei valdymo organų skyrimo (atšaukimo) turi teisę priimti Dalininkų susirinkimas.

12.1. Dalininkui raštu pareikalavus, Įstaiga ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti dalininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: Įstaigos įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinių, gautos (suteiktos) paramos ataskaitų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, dalininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti dalininkų susirinkimo sprendimai, kitų Įstaigos dokumentų, kurie turi būti pateikti pagal galiojančius teisės aktus.

12.2. Atsisakymą pateikti dokumentus Įstaiga turi įforminti raštu, jeigu dalininkas to pareikalauja. Ginčus dėl dalininko teisės į informaciją sprendžia teismas.

12.3. Už Įstaigos dokumentų ir kitos informacijos kopiją gali būti imamas mokestis.

13.1. Kai Įstaigos pranešimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.

13.2. Kiti Įstaigos pranešimai dalininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai ar elektroninių ryšių priemonėmis. Kai pranešimai dalininkui siunčiami registruotu laišku, jie siunčiami adresu, kurį dalininkas nurodęs Įstaigai. Skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai tą pačią dieną išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai.

13.3. Už pranešimų paskelbimą, išsiuntimą laiku ar jų įteikimą pasirašytinai atsako Įstaigos vadovas.

14.1. Įstatus keičia Dalininkų susirinkimas Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta tvarka.

14.2. Iniciatyvos teisę keisti įstatus turi dalininkai, valdyba ir Įstaigos vadovas.

14.3. Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.